Užduoti klausimą: +37067773215

Due diligence

Bet kuris pirkėjas siekia sužinoti realią planuojamo įsigyti objekto kainą. Įsigyjant įmones, pirmiausia reikia įvertinti jos gamybinius pajėgumus ir kitus aktyvus. Be kita ko, didelį susidomėjimą kelia įmonės debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų būklė. Visa tai sudaro poreikį išsamiai išanalizuoti finansinę įmonės būklę. Tokios analizės apibūdinimui verslo srityje naudojamas terminas due diligence.

Due diligence galima išversti iš anglų kalbos kaip “reikiamas uolumas, tinkamas pareigos vykdymas”. Šis terminas pradėtas naudoti 1933 metais priėmus vertybinių popierių įstatymą Amerikoje. Būtent tokias pastangas turėjo įdėti brokeris, norėdamas sistemiškai patikrinti įmonės, kurios akcijos buvo parduodamos biržoje, verslą. Remiantis šiuo įstatymu brokeris turėjo investuotojui pateikti visą informaciją, kurią buvo galima sužinoti tyrimo metu.

Due diligence gali aptikti, o gali ir neaptikti paslėptus faktus, bet turi būti atliktas sąžiningai. Brokerių bendruomenė greitai due diligence pavertė standartine praktika ir brokeriai tai naudoti pradėjo visuose sandėriuose, kuriuose dalyvaudavo. Pradžioje due diligence buvo naudojamas tik tiriant atviras kompanijas. Laikui bėgant rėmai ištirpo ir due diligence pradėjo asocijuotis su bet kuriais tiek atvirų, tiek uždarų įmonių tyrimais.

Due diligence yra sisteminė verslo pirkimo procedūra. Jo metu renkama informacija tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, siekiant nustatyti vykdyti ar ne siūlomą sandėrį. Gaunama informacija susijusi su visais perkamo verslo aspektais. Svarbiausia užduotis – suformuoti objektyvią nuomonę apie investavimo objektą, tame tarpe ir investavimo riziką. Informacijos pilnumas suteikia galimybę investuotojams ar verslo partneriams išsamiau įvertinti visus būsimo sandorio privalumus bei trūkumus. Due diligence apima tiek kiekybinius rodiklius ir finansinę informaciją, tiek kokybinius rodiklius, tokius kaip esamo marketingo įvertinimas, vidiniai procesai ir procedūros, licencijos, dislokacijos vieta ir teisės į esamas patalpas. Analizuojamos ir vertinamos sutartys, įmonės ateities planai, įsipareigojimai, tiriama rinka, kurioje dirba įmonė. Dažnai analizuojama informacija yra riboto naudojimo ir speciali, todėl svarbu, kad specialistai ar kompanija, atliekantys due diligence, būtų pakankamai kompetentingi.

Ši paslauga apima pilną įmonės veiklos tyrimą ir analitinį procesą, kuriais remiantis priimami vidiniai ar išoriniai investavimo sprendimai.

Yra skiriami trys due diligence tipai:

• Finansinis due diligence (finansinė analizė, suteikianti išvadą ar įmonė gali atnešti pelną. Idealu šią finansinę analizę vykdyti kartu su įmonės auditu, kurio metu nustatomas įmonės buhalterijos tvarkymo teisingumas, ataskaitų ir kitų dokumentų teisingumas, jų atitikimas norminiams aktams. Finansinės analizės metu analizuojami įmonės aktyvai, pelnas, finansiniai koeficientai bei finansų planavimo ir kontrolės sistema).

• Mokestinis due diligence (mokestinė analizė, suteikianti išvadą apie įmonę slegiančių mokesčių naštą. Taip pat išvadoje gali būti pateikiamos rekomendacijos kaip optimizuoti įmonės mokamus mokesčius).

• Teisinis due diligence (teisinė ekspertizė nustato įmonės veiklos atitikimą galiojantiems norminiams aktams civilinės, darbo bei kitose teisės srityse. Taip pat šios analizės metu sudaromos rekomendacijos kaip teisingai sudaryti įmonės naudojamus dokumentus, kad jie atitiktų teisės normas).

Due diligence reikalingas šiais atvejais:

• Parduodant savo verslą ar perkant jau esamą.
• Pradedant verslą užsienyje.
• Kuriant bendrą įmonę ar sujungiant bendroves.
• Norint pateikti įrodymus apie savo pajėgumus užsienio partneriui ar investuotojui.
• Siekiant patikrinti savo kliento patikimumą ir mokumą.

Pagrindinė pasitaikanti problema – tai situacija, kai verslo pardavėjas atsisako suteikti prašomą dokumentaciją, netarpininkauja jos gavimo procese, nukreipia pirkėją pas darbuotojus, negalinčius suteikti reikiamos informacijos. Tai byloja apie nuogąstavimus, kuriuos pardavėjas patiria pateikdamas informaciją konsultantams. Galutiniame variante – tai pardavėjo ir pirkėjo nesusitarimas ir sandorio neįgyvendinimas. Pardavėjas patiria stresą, nes patikrinimas sutrukdo įprastą įmonės darbą, tokį patikrinimą jis gali laikyti nepagrįstu pirkėjo nepasitikėjimu, bijo neigiamų pasekmių savo verslui ir tolesniam jo pardavimui, jeigu sandoris neįvyks. Todėl konsultantai pataria, kad due diligence vykdymo taisyklės būtų aptartos jau derybų tarp pardavėjo ir pirkėjo metu, pasirašant ketinimų protokolą. Reiktų numatyti reikalingą laiką atlikti due diligence, dokumentų kopijavimo galimybę, sąrašą dokumentų, su kuriais bus leista susipažinti. Labai svarbu, kad pardavėjas įsipareigotų suteikti visą reikalingą informaciją, tarpininkautų tarp darbuotojų ir konsultantų atliekant due diligence. Pardavėjas visada bijo dėl informacijos apie įmonės veiklą ir būklę pasklidimo, todėl labai svarbu sudaryti atskirą konfidencialumo susitarimą.

Compare listings

Compare